Mėnesio pradžia būna iš bjauresnių, nes į krūvą sukrenta darbai ir planai į priekį. Padaryti tą, padaryti aną, dar suplanuoti, ką darysi po savaitės ar dviejų – kapstausi kaip višta ant smėlio krūvos: kiek nuo savęs nuberiu, antra tiek užvirsta. Ir taip sukasi laikrodis, nepalikdamas nė penkiolikos minučių nedarymui nieko. Absoliučiai nieko. Čia kada tokia šventė ateina? Gal tereikia suplanuoti ir švęsti. Be proto.